Palyginti su kitais pjovimo būdais, tokiais kaip tekinimas, frezavimas ir obliavimas, šlifavimas turi šias charakteristikas:
(1) Šlifavimo greitis yra labai didelis, siekia 30-50 m/s; šlifavimo temperatūra yra aukšta, siekia 1000–1500 laipsnių; šlifavimo procesas trunka labai trumpai, tik apie vieną dešimtąją tūkstantąją sekundės dalį.
(2) Šlifuojant galima pasiekti aukštą apdirbimo tikslumą ir labai mažą paviršiaus šiurkštumą.
(3) Šlifuojant galima apdoroti ne tik minkštas medžiagas, tokias kaip negesintas plienas ir ketus, bet ir grūdintas plienas bei kitos kietos medžiagos, kurių negalima apdoroti pjovimo įrankiais, pavyzdžiui, keramika ir cementinis karbidas.
(4) Pjovimo gylis šlifavimo metu yra labai mažas, o metalo sluoksnis, kurį galima pašalinti vienu smūgiu, yra labai plonas.
(5) Šlifavimo metu iš šlifavimo disko išskrenda daug smulkių šlifavimo drožlių, o nuo ruošinio išsilieja daug metalo drožlių. Tiek šlifavimo drožlės, tiek metalo drožlės gali pažeisti operatoriaus akis, o dulkių įkvėpimas taip pat gali pakenkti kūnui.
(6) Dėl prastos šlifavimo disko kokybės, netinkamo laikymo, netinkamų specifikacijų, ekscentriško įrengimo arba per didelio padavimo greičio šlifavimo diskas gali sulūžti šlifavimo metu ir sunkiai sužaloti darbuotoją.
(7) Atliekant rankines operacijas šalia besisukančio šlifavimo disko, pvz., šlifavimo įrankius, valant ruošinius arba naudojant netinkamus šlifavimo diskų apdirbimo būdus, darbuotojo rankos gali liestis su šlifavimo disku ar kitomis judančiomis šlifavimo staklės dalimis ir susižaloti.
(8) Šlifavimo metu sukuriamas triukšmas gali siekti daugiau nei 110 dB. Be triukšmo mažinimo priemonių tai gali turėti įtakos ir sveikatai.